Pastaruoju metu, viešojoje erdvėje dažnai kalbama apie profilaktinius sveikatos tyrimus ir kaip jie gali užkirsti kelią nepageidaujamoms ligoms. Sportuojantiems, kaip ir visiems kitiems svarbu anksti aptikti ligą ir kuo greičiau ją išgydyti, nes kuo greičiau tai atliksime, tuo greičiau galėsime vėl treniruotis visu pajėgumu. Niekas taip nesulėtina progreso, kaip nesitreniravimas! Profilaktinis pasitikrinimas kartą per metus, fiziškai aktyviems ir jokių negalavimų nepatiriantiems, dažniausiai yra optimalus dažnumas.
Tačiau yra atvejų, kada sveikatą būtų protinga tikrintis dažniau (2k. per metus ar dažniau, arba pagal gydytojo nurodymus), nes rizikos veiksniai yra regimi, net ir be jokių tyrimų. Jei žemiau paminėti požymiai tinka ir sergate ligą, kuri reikalauja nuolatinės gydytojo priežiūros ar atlikę tyrimus gaunate nelabai malonius rezultatus (gliukozės, cholesterolio kiekio ir t.t. neatitikimai) pats laikas susirūpinti savo sveikata.
Jums > 45m. (vyrams), >55m. (moterims)
Vyresnių žmonių organizmai dažniausiai yra labiau „nusidėvėję“, medžiagų apykaita pradeda lėtėti, mažėti raumeninis audinys ir didėti riebalinis, mažėti kaulų tankis, baltymai taip pat sintetinami lėčiau. Trumpai tariant, organizmas metams bėgant linkęs silpnėti.
Jūsų artimieji (tėvai,broliai,seserys) turėjo širdies smūgį ar kitą kardio sistemos ligą, arba staiga mirė prieš jiems sulaukiant 55m. (vyrai), 65m. (moterys).
Genetika. Jei šeimoje atsitiko panašus atvejis, svarbu sekti savo organizmo būseną, nes yra šansų, kad paveldėjome “negerą geną”.
Jūs rūkote, pastoviai būnate patalpoje kurioje pilna tabako dūmų ar nustojote rūkyti prieš ≤6mėn.
Rūkymas gali iššaukti vėžinius susirgimus, kardio ir kvėpavimo sistemų ligas ir t.t. Sporto rezultatai taip pat kenčia, nes organizmas nėra efektingai aprūpinamas deguonimi.
Jūs esate fiziškai neaktyvus (per dieną atliekate <15min fizinės veiklos).
Daugybė tyrimų įrodė, kad fiziškai aktyvūs žmonės rečiau kenčia nuo kardio sistemos sutrikimų, diabeto, turi dvigubai mažesnius šansus susirgti vėžiu, kaulų ligomis. Trumpai tariant, sportas sveikata, o jo vengimas – problema.
Jūsų kūno masės indeksas (KMI) ≥30.
Toks KMI klasifikuoja nutukimą. Nors KMI neatsižvelgia į riebalų ir raumenų kiekį kūne, tačiau toks KMI vistiek yra žalingas, jei ir riebalų procentas kūne yra normos ribose. Širdžiai apkrova bus didesnė, nes didesnis kūnas reikalauja daugiau širdies darbo, kad būtų patenkinti jo poreikiai. Tiesa, nenaudojantys anabolinių steroidų ir turintys ne per didelį riebalų kiekį, vargu ar pasieks tokį kūno masės indeksą. KMI galima apsiskaičiuoti pagal formulę kūno masė(kg)/ūgis(cm)2.
Taip pat pravartu žinoti savo riebalų procentą, kurį apskaičiuoti yra sudėtingiau negu KMI, tačiau dažniausiai didelis kūno riebalų procentas eis koja kojon kartu su aukštesniu KMI.
Taip pat visada pravartu prieš pradedant sportuoti ir jau užsiiminėjant fizine veikla, karts nuo karto, atsakyti sau į šiuos klausimus ir į bent vieną atsakius taip susisiekti su sveikatos specialistu aptarti esamą situaciją ir rasti problemos sprendimą, kol viskas nepasisuko neigiama linkme. Kiekvienas sporto klubas, asmeninis treneris ir pnš. prieš pradėdamas dirbti su jumis, privalo užduoti šiuos ar panašius klausimus (dažniausiai PAR-Q forma).
1. Ar jus gydytojas yra kada nors perspėjas, kad turite širdies darbo sutrikimų ar aukštą kraujo spaudimą?
2. Ar jaučiate skausmą krūtinės plote atlikdami kasdieninę veiklą ar sportuodami?
3. Ar esate praradę pusiausvyrą dėl apsvaigimo ar apalpote per pastaruosius 12mėn.?
4. Ar jums kada buvo diagnozuotos chroninės ligos (apart širdies sutrikimų ir aukšto kraujo spaudimo)?
5. Ar vartojate vaistus skirtus gydyti/kontroliuoti chronines ligas?
6. Ar turite kaulų, sąnarių problemų, kuriuos pablogėja atliekant fizinę veiklą?
7. Ar žinote kokių nors kitų priežasčių, kodėl neturėtumėte sportuoti?
Taigi kokius testus rekomenduočiau ir kodėl atlikti bent kartą per metus tikrinantis sveikatą.
Bendras kraujo tyrimas
Turbūt visi žino šį testą ir ne kartą jį atlikę. Paprastas, trumpas, tačiau gana daug pasakantis testas, kurio metu yra nustatoma kraujo forminių elementų(eritrocitų, trombocitų ir leukocitų) kiekis, dydis ir sudėtis. Testas gali atskleisti uždegiminius procesus, vežį, mažakraujystę. Jei testo atsakymai neatitinka normų, tada galima atlikti labiau specializuotus tyrimus, siekiant nustatyti neatitikimų kilmę.
Bendras šlapimo tyrimas
Dar vienas turbūt visų žinomas tyrimas, kuriuo metu tiriama šlapimo sudėtis. Šio testo dėka galima nustatyti nėštumą, narkotikų, vaistų vartojimo pėdsakus. Tačiau didžiausias pliusas, ką šis testas gali mums parodyti, tai ar nesergame inkstų, kepenų, šlapimo takų ligomis, ar nerizikuojame susirgti diabetu, ar neturime akmenų inkstuose. Tai pat gali aptikti vėžį. Kartu su kraujo tyrimu atskleidžia gana plačia organizmo būklę.
Kraujo spaudimo tyrimas
Matuojamas spaudimas esantis arterijose, susitraukiant širdžiai (sistolinis, viršutinis skaičius) ir laike tarp susitraukimų (diastolinis, apatinis skaičius). Labai paprastas, greitas tyrimas, atliekamas su specialiu aparatu. Testą galima atlikti ir namuose savarankiškai, turint automatinį ar pusiau automatinį kraujo spaudimo matuoklį ( su paprastu matuokliu yra šiek tiek sunkiau, nes reikia žinoti kada atlaisvinti manžetę). Šį tyrimą labai pravartu atlikti dažniau, nes problemų buvimą ar nebuvimą galima konstatuoti tik bent po kelių skirtingomis dienomis atliktų testų rezultatų. Svarbu suprasti, kad fizinis krūvis, stresas, nuovargis ir kiti faktoriai turi įtakos rezultams. Testas parodo ar kraujo spaudimas normalus, ar padidėjęs/per didelis (hipertenzija), ar per mažas(hipotenzija). Hipertenzijos pasekmės gali būti labai rimtos, kaip širdies smūgis, insultas. Hipotenzija, nors ir nėra labai akcentuojama irgi gali sukelti rimtų komplikacijų širdies ir smegenų veiklai. Hipertenzija serga vis daugiau žmonių, todėl labai svarbu sekti ir stengtis kontruoliuoti savo kraujo spaudimą.
Lipidograma
Tyrimas, kurio metu tiriama bendrojo cholesterolio, didelio („gerasis“ cholesterolis“) ir mažo („blogasis“ cholesterolis) tankio lipoproteinų ir trigliceridų kiekis kraujyje. Didelis bendrojo cholesterolio kiekis nebūtinai reiškia, kad situacija yra bloga ir atvirkščiai. Kad suprasti kodėl taip yra, reikia žinoti kaip yra skaičiuojamas bendras cholesterolis (DTL+MTL+ 20% trigliceridų). Taigi, turint didelį kiekį DTL ir gana maža MTL ir trigliceridų kiekį, bendras cholesterolis gana rodyti nepageidajamai aukštą skaičių, tačiau viskas yra gerai. Tas pats galioja su mažu bendru cholesteroliu, jei turite labai maža DTL ir didelius kiekius MTL ir trigliceridų. Kitas variantas yra išsitirti bendrąjį ir DTL ir apskaičiavus (bendrasis cholesterolis/DTL), galima gauti santykį kuris gana stipriai asocijuojasi su širdies ligų tikimybe. ≤4 indikuoja mažą rizika, ≥5 padidėjusią. Kiekvienais metais miršta daugybę žmonių ir aukštas cholesterolis, ypač MTL ir trigliceridai yra to kaltininkai, kadangi jie užkemša arterijas, kuriomis kraujas teka į gyvybiškai svarbius organus. Širdies smūgis yra viena iš populiariausių pasekmių.
Gliukozės tyrimas
Tyrimas parodantis gliukozės kiekį kraujyje. Svarbus testas, nes gali atskleisti diabetą dar iki nejaučiant jokių jo padarinių. Taip pat, gali atskleisti pankreatitą, kasos, širdies, inkstų ligas.
C Reaktyvus baltymas
Šis baltymas yra sintetinamas kepenyse ir jo kiekis padidėja atsiradus infekcijai organizme po 5–10h., todėl gali aptikti liga pačioje jos pradžioje, ko paprastas kraujo tyrimas dažniausiai nepadaro.
Taigi, kiekvienam žmogui svarbu sekti savo sveikatos būklę ir užkirsti problemoms kelią. Sportas ir fizinė veiklą yra labai gera prevencinė priemonė stiprinant organizmą (neskaitant persitreniravimo) ir labai dažnai pakreipia sveikatos tyrimų rezultatus teigiama linkme. Atlikus didžiąją dalį paminėtų tyrimų, galėsime sekti savo organizmo būklę, pamatyti progresą/regresą „sveikatos“ prasme ir svarbiausia aptiksime negalavimus, kai juos dar galime suvaldyti ir išgydyti.
Šaltiniai
Heart.org, (2016). American Heart Association – Building healthier lives, free of cardiovascular diseases and stroke.. [online] Available at: http://www.heart.org/HEARTORG/ [Accessed 17 Feb. 2016].
ritmu, w. (2016). Kraujo tyrimai | Sveikatos priežiūros centras ir laboratorija Sostinės diagnostika. [online] Sosdiagnostika.lt. Available at: http://www.sosdiagnostika.lt/lt/kraujo-slapimo-isskyru-ir-kiti-laboratoriniai-tyrimai [Accessed 17 Feb. 2016].
Thompson, W., Gordon, N. and Pescatello, L. (2010). ACSM’s guidelines for exercise testing and prescription. Philadelphia: Lippincott Williams & Wilkins.