Panikos priepuoliai yra staiga užplūstantys stipraus nerimo ir baimės epizodai, lydimi tiek fizinių, tiek emocinių simptomų. Jie gali būti itin bauginantys tiek pačiam sergančiajam, tiek jo artimiesiems. Supratimas, kaip tinkamai reaguoti ir padėti mylimam žmogui, gali būti esminis veiksnys jo gerovės kelyje.
Kas yra panikos priepuolis?
Panikos priepuolis yra staigus ir stiprus nerimo epizodas, kuris gali trukti nuo kelių minučių iki pusvalandžio. Tokie priepuoliai dažnai pasireiškia be aiškios priežasties ir sukelia stiprius fizinius simptomus, tokius kaip:
- Greitas širdies plakimas arba permušimai;
- Dusulys ar oro trūkumas;
- Galvos svaigimas ar apsvaigimas;
- Krūtinės skausmai;
- Jausmas, kad prarandama kontrolė ar net mirštama;
- Rankų drebulys ar tirpimas.
Nors panikos priepuoliai nėra pavojingi gyvybei, jie gali sukelti didelę emocinę ir fizinę kančią. Todėl svarbu suprasti, kaip tinkamai padėti kenčiančiam asmeniui.
Kaip padėti artimajam panikos priepuolio metu?
Jei matote, kad jūsų artimas asmuo patiria panikos priepuolį, svarbiausia – išlikti ramiam. Jūsų elgesys gali padėti jam nusiraminti ir suvaldyti situaciją.
1. Išlikite ramus
Jūsų ramybė ir pasitikėjimas gali padėti kenčiančiajam jaustis saugiau. Venkite panikos ir neskubėkite daryti per daug veiksmų.
2. Kvėpavimo kontrolė
Panikos priepuoliai dažnai sukelia hiperventiliaciją, todėl galite padėti asmeniui susikoncentruoti į lėtą, gilų kvėpavimą. Paprastai padeda metodas „kvėpuoti per nosį 4 sekundes, sulaikyti kvėpavimą 4 sekundes ir iškvėpti per burną 6 sekundes“.
3. Kalbėkite raminančiu tonu
Pasakykite, kad viskas bus gerai ir kad panikos priepuolis praeis. Pavyzdžiui, galite sakyti: „Tu esi saugus. Tai tik priepuolis ir jis netrukus baigsis.”
4. Padėkite susikoncentruoti
Panikos priepuolio metu asmens mintys gali būti chaotiškos. Galite padėti jam susikoncentruoti į aplinką, paprašyti jį apibūdinti penkis dalykus, kuriuos jis mato, keturis, kuriuos girdi, tris, kuriuos jaučia, du, kuriuos užuodžia, ir vieną, kurį gali paragauti.
5. Nespauskite ir nesmerkite
Nepasakykite tokių frazių kaip „nusiramink“ ar „tau nieko blogo nenutiks“. Panikos priepuolio metu šie žodžiai gali sukelti dar didesnį stresą. Geriau būkite šalia ir kantriai palaikykite.
Ilgalaikė pagalba ir palaikymas
Panikos priepuoliai gali pasikartoti, todėl svarbu ne tik padėti priepuolio metu, bet ir skatinti artimąjį ieškoti ilgalaikių sprendimų.
1. Palaikykite pokalbius apie psichikos sveikatą
Sergantysis gali jaustis nesuprastas ar net gėdytis savo problemų. Atvirai kalbėkite apie jo savijautą ir skatinkite dalintis jausmais be baimės būti teisiamam.
2. Skatinkite kreiptis į specialistus
Profesionali pagalba gali labai palengvinti panikos priepuolius. Psichoterapeutai, psichologai ar psichiatrai gali pasiūlyti veiksmingus gydymo metodus, tokius kaip kognityvinė elgesio terapija ar medikamentinis gydymas.
3. Skatinkite sveikus gyvenimo įpročius
Stresas ir nerimas gali būti valdomi per sveikus gyvenimo būdo pokyčius. Reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, pakankamas miegas ir meditacija gali padėti sumažinti priepuolių dažnumą.
4. Pasiūlykite praktinius sprendimus
Kartais panikos priepuolius gali sukelti konkretūs gyvenimo veiksniai, tokie kaip stresas darbe ar socialinės situacijos. Padėkite artimajam rasti praktinius būdus, kaip sumažinti šiuos stresorius.
Padėti artimajam, kuris kenčia nuo panikos priepuolių, reikalauja kantrybės, supratimo ir empatiško požiūrio. Svarbiausia – išlikti ramiam priepuolio metu, palaikyti sergantįjį ir skatinti kreiptis į specialistus. Daugiau informacijos apie panikos priepuolius ir jų valdymą galite rasti čia – https://harmonijosklinika.lt/psichikos-sutrikimai/panikos-atakos/.